- išdila
- ìšdila scom. (1) 1. nusidėvėjęs drabužis ar koks kitas daiktas: Nereikia nė benorėti, kad toks išdila ilgai belaikytų Vvr. Laukams pjauti liuob ìšdilas (sudilusius dalgius) pasiimti Grg. Tokie ìšdilos neapsimoka nė belopyti Vvr. 2. skaudulys: Kad pradeda tie ìšdilos augti, tai sunku benusikratyti Brs. | Jau tik ìšdila bėra; kad būtum matęs pirmiau, tai kitaip būtumi kalbėjęs Brs.
Dictionary of the Lithuanian Language.
